Noriu rašyti, skaityti, klausyti. Kartais man labai visko trūksta ir aš nieko negaliu padaryti, tik įsitaisau kur nors su puodeliu kavos ir laukiu kol vėl pradėsiu nejausti ilgesių (nes aš labai dažnai ilgiuosi naktinių filmų peržiūrėjimų, vyno gėrimų, žaidimų kortomis, sėdėjimų balkone ir "ledų valgymo"), kol vėl pradėsiu džiaugtis dabartimi.
Kartais man atrodo, kad aš per dažnai pradėjau kalbėti su savimi. Bet juk tai nėra blogai, tiesa?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą