Dievinu rudenį kaip metų laiką už lango. Man patinka lietus (ypač jei aš tuo metu galiu juo mėgautis žiūrėdama pro langą), lapai, keičiantys spalvas dar kabėdami ant medžių, o vėliau paprastai krentantys mums po kojomis, ant šaltėjančios žemės. Rudenį žmonės kitokie: rimtesni ir linkę į melancholiją, daugiau skaito ir geria arbatų.

Man net gi patinka, kad rudenį pagausėja darbų, kurie erzina ir jautiesi išsekękusi juos atlikdama, tačiau tai gelbsti nuo nuobodulio. Ruduo mano mėgstamiausias metų laikas, man patinka, kad rudenį aš būnu truputį kitokia. Man patinka, kad ir Jūs būnant truputį kitokie. Rudenį aš nepykstu ant savęs, kad esu sentimentali, nes atrodo, kad šiuo metų laiku tokiai būti labai labai tinka.

Ir taip, mano kambaryje muzikinis fonas vis dar ta pati daina.
Ir taip, mano kambaryje vis dar skraidžioja paukščiai, kurių vienas nutūps ant mano kūno. Jau labai labai greitu metu.