Gyvendama bendrabutyje su keturiais žmonėmis nebemoku susikaupti net dienoraščio rašymui, todėl vakarais geriu arbatą ir bandau skaityti knygas, laisvu nuo paskaitų metu, slampinėju sostinės gatvėmis ir bandau prisijaukinti šį miestą. Atrodo, kad vienintelis laikas kada galvoju apie tai kaip dabar gyvenu yra važiuojant autobusų maršrutais Vilnius - Alytus ir Alytus - Vilnius. O penktadieniai būna pačiu laiku, kada tiesiog beprotiškai nusibosta tas buvimas tarp žmonių ir visi tie bendravimai, visa buitis, tada tik susikrauni daiktelius ir važiuoji namo, kur viskas milijoną kartų mieliau ir geriau, nors dar prieš kelis mėnesius viskas ten buvo keikiama.
Tikiuosi šiais metais pajusiu tą šventinę dvasią, nes labai jos pasiilgau.
Labanakt, saldžių sapnų.
P.S. Vakare vaizdas nuo Gedimino pilies kalno truputį ypatingas.
2 komentarai:
ir aš mačiau tą vaizdą :)))))
dabar prieš šventes teko pirmą kartą važiuot iš Vilniaus į Alytų (šiaip aš visai iš kito miesto)ir taip gražu buvo, net nežinau kas. viskas apsnigta, ramu taip, aplink tik medžiai arba mažos gyvenvietės. kažkas sužavėjo ir net norėčiau alytiškė būt, kad tik taip gražu visad į vilnių ir iš jo važiuot būtu:))
Rašyti komentarą